Kai viešai pasakiau, kad pardaviau grožio studijos veiklos modelį, netikėtai sulaukiau tiek daug klausimų. Atrodo atsisakiau tik vienos krypties, bet sulaukiau tiek veiksmo. Įdomiausia, kad moterys ne tik klausė manęs, kas lėmė mano sprendimą atsisakyti vienos veiklos. Dauguma manęs prašė patarimo, kaip joms išdrįsti ir pradėti naują veiklą, kaip atsisakyti esančios ar kaip pradėti dirbti sau.

Man, darbas sau, lygu laisvė. Bet tai tikrai nereiškia, kad aš dirbu mažiau. Aš dirbu daug daugiau, bet turiu laisvę rinktis kada man dirbti, laisvę rinktis kam teikti prioritetus ir laisvę bandyti naujus dalykus nesitariant su kažkuo. Taip, dažniausiai, aš turiu mažiau laiko sau, bet užtat turiu laisvę rinktis veiklą, nuo kurios jaučiu malonumą.

Bet ar dabar reiškia, kad kiekvienas iš mūsų turime dirbti sau, nes socialinėje medijoje tai atrodo labai patrauklu ir madinga? Tikrai ne! Kiekvienam iš mūsų reikėtų rinktis, kas tinka būtent tau. Jei tai darbas komandoje su labai aiškia veikla - puiku! Jei tai samdomas darbas su aiškiu atlyginimu ir socilianėmis garantijomis - puiku! Jei tai startupas ar savo amato kūrimas - puiku. 

Prisipažinsiu, praeitais metais kandidatavau į keletą pozicijų versluose, kurie man buvo įdomūs. Žinojau, kad darbo pasiūlymų nepriimsiu (tiesa sakant nebuvau įsitikinusi, kad juos gausiu). Labai norėjau pabandyti save samdomo darbo rinkoje ir pasižiūrėti kaip man seksis, po 7 metų pertraukos. Nes kažkodėl pradėjau nerimauti, jeigu visgi sugalvosiu grįžti į corporate pasaulį, ar išvis turėsiu tokią galimybę. Gavau darbo pasiūlymus į visas pozicijas. Įsitikinau, kad darbo rinka manęs nori ir kad samdomo darbo kol kas dirbti nenoriu. 

Tad jei kyla klausimų ko pats norėtum, visada gali pabandyti ir pasižiūrėti nedarant staigių karjeros posūkių.

Tai visgi, dirbti sau ar ne?